Vilniaus Vilkpėdės darželis-mokykla
tel. (8-5) 233-98-38; 233-26-40

Istorija

Iš darželio-mokyklos istorijos

scan0028

1960 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 441, šalia Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapijos Dievo apvaizdos bažnyčios, buvo įsteigtas 56 – asis lopšelis – darželis.

  • Nuo 1960 m. įstaigai vadovavo atsidavusi darbui direktorė Stefanija Jasudėnienė. Tuo metu lopšelis – darželis buvo vienas iš pavyzdinių Vilniaus mieste. Čia dažnai lankydavosi svečiai iš užsienio. Daugelis būsimų pedagogų šioje įstaigoje žengdavo pirmuosius savo žingsnius atlikdami pedagoginę praktiką.
  • 1993 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1357V lopšelis – darželis buvo reorganizuotas į 56 – ąjį darželį – mokyklą. Nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. buvo pradėtos formuoti pradinės klasės.
  • 1994 m. birželio 24 d. Vilniaus miesto tarybos pirmininko potvarkiu Nr. 62 darželiui – mokyklai buvo suteiktas Vilkpėdės pavadinimas
  • Nuo 1996 m. iki 2001 m. darželiui – mokyklai vadovavo direktorė Rita Vainauskaitė.
  • 1997 m. vasarą vyko vieno pastato korpuso dalinė rekonstrukcija.
  • 2001 m. gegužės 7 d. konkurso būdu vadovauti darželiui – mokyklai buvo paskirta Lina Banaitienė.
  • 2002 m. mokykloje buvo įvestas ankstyvasis anglų kalbos mokymas nuo 2 klasės.
  • 2002 m., rėmėjų dėka, darželio – mokyklos administracijos darbas buvo kompiuterizuotas.
  • 2003 m. buvo įvestas internetas.
  • 2005 m. gruodžio mėn. darželis – mokykla pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Taivanio atstovybe Latvijoje, kurie mokyklai padovanojo visą įrangą kompiuterių klasei.
  • 2006 m. darželyje – mokykloje buvo įkurtas modernus Informacinis centras ir Taivanio kompiuterių klasė.
  • 2006 m. atnaujinti visų darželio grupių bei mokyklos klasių baldai.
  • 2007 m. darželyje – mokykloje įsteigti nauji psichologo ir specialiojo pedagogo etatai.

 

 

Įdomus faktai apie Vilkpėdės vietovardžio kilmę

Vilkpedes

Prie Vilkpėdės g., viduriniame jos ruože, įkalnėje, buvo akmuo su pėdomis. 1859 m. A. H. Kirkoras apie šią vietą rašė: „Įvažiuojame į krūmų prižėlusią griovą, kurios beveik pačiame viduryje guli stebėtinai didelis akmuo (apie 1,8×2,3×3,7 m V. V.), o prie pat kelio, kairėje pusėje, dunkso ir antras, gerokai žemesnis (apie 1,8×2,3 m V. V.) akmuo, ant kurio yra žvėries pėdos atspaudas, kurį žmonės vadina Vilkpėde. Tai davė pavadinimą keliui ir šiai griovai. […] Žmonės pasakoja įvairių padavimų, bet jais nelabai verta tikėti“.

1904 m. M. Davainis-Silvestraitis rašė, kad „keliu žemyn nusileidžiant yra ant vidurio kalno prie pat kelio po kairei didokas akmuo, turintis ožkų ir vilkų pėdų įspaudimus. Nuo kalno jau nusileidus yra kaima, Vilko pėdos (Wilcze łapy) vadinama. Kada aš užklausiau apie priežastį to teip dyvino vardo, tai vienas iš vietinių gaspadorių, Franciškus Lachavičia, nurodydamas man ant savo žemės anksčiau paminėtą akmenį, paaiškino, kad čia ir daugiau tokių akmenų buvo, bet tapo jie suskaldyti ir dėl budavonių sunaudoti“.

1937 m. buvo suskaldytas ir paskutinis likęs akmuo su vilko pėda. 1958 m. spaudoje pasirodė kelios žinutės, kad buvusioje akmens vietoje atkastos kelios didelės akmens su pėda skeveldros. Vis dėlto nėra aišku, ar tai iš tikrųjų pėduotojo akmens dalys, iki šiol gulinčios tarp gatvės ir garažų masyvo.

Spaudoje skelbti padavimai apie Vilkpėdės akmenį yra suliteratūrinti. Tačiau juose atpažįstami motyvai, jog Velnias vilko letenomis įspaudė žymę akmenyje, varžydamasis su angelu; apie tai, jog vilkas vijosi ožką ir abu jie ant akmens paliko savo žymes. Įdomu, jog raide W Vilkpėdės akmuo pažymėtas 1646 ir 1648 m. Vilniaus planuose. Šis vietovardis aptinkamas istorijos šaltiniuose (Wilcza Łapa, 1785 m.). 0,3 km į vakarus nuo akmens vietos yra Vilkpėdės piliakalnis.

Šaltinis:

1. Senosios Vilniaus šventvietės, Šiaurės Atėnai, 2003-11-15 (nr. 42), p. 10–11; 2003 11 22 (nr. 43), p.10–11.  Šiaurės Atėnai. Archyvas.